Žvelgiant į pastarąsias dienas rudeniškai užsitraukusį dangų, bet kuris upeivis Lietuvoje turėtų džiūgauti. Ir ne tik dėl to, kad vasariškų kaitrų ir sausrų nuvargintos upės bent kažkiek atsigaus. Rudeniški lietūs rugsėjo pradžioje paprastai pranašauja nuostabią Bobų vasarą – su visomis įmanomomis gamtos spalvomis. Nėra nieko gražiau, kaip lietuviškų upių krantai auksinį rudenį.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Keliones/pasroviui-salcia-kol-salna-neuzrakino/208646

    Senovės baltai neskaičiavo laiko mums įprastu linijiniu būdu - vis prie turimų metų pridėti dar ir dar, kol imiesi jaustis nerangus ir aptingęs. Jiems buvo įprastas ciklinis laiko skaičiavimas, padiktuotas gamtos ritmo: kiekvienas pavasaris įsukdavo naują gyvenimo ratą, pamažu jį stabdydamas rudenį. Žmogaus gyvenimas, įsuktas tokiu ritmu, tampa kupinas gamtiškų atspalvių ir įvairovės - niekada nenuobodus ir be atokvėpio žavingas.  Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo nariai gali paliudyti, jog tai vienintelė logiška gyvenimo tvarka ir vienintelis kūnui bei protui priimtinas gyvenimo ritmas. Atidarę išvykų sezoną  pavasarį, nors ir vėlyvą, šaltą ir lietingą, žygiu kemperiais Latvijoje, iškilmingai palydėjome vasarą baidarėmis čia pat, Lietuvoje, vos keliasdešimt kilometrų į pietus nuo Vilniaus.

Daugiau http://www.lzs.lt/lt/kvietimai_zurnalistams/lzs_renginiai/artejant_kitam_rudens_kelioniu_sezonui_sraiges_linkejimai_nuo_salcios.html